Kūnui ir protui

Dažnai girdime: „Nieko baisaus, tiesiog pavargau.“ Bet gal tai ne tik nuovargis, o ilgalaikės įtampos poveikis?

Ilgalaikės įtampos “kaina” pasireiškia ne iš karto. Ilgai trunkanti įtampa pamažu įtakoja miegą, emocinę ir fizinę savijautą.

Tai ne silpnumas ir ne tinginystė. Tai ženklas, kad laikas sau skirti daugiau dėmesio.

Kurie iš šių punktų pasireiškia tau? Parašyk skaičių komentaruose.

– Indrė ir Marius

Ką bendro turi psichoterapija ir sportas? Daugiau, nei atrodo 🙂

Aš, Indrė, esu psichoterapeutė ir į žmogų žvelgiu iš psichologinės pusės. Dažnai matau, kad emocinė įtampa pasireiškia ir kūne: prastu miegu, įsitempusiais pečiais, galvos svaigimu, spaudimu krūtinėje.

Aš, Marius, esu sporto treneris ir žmogų matau iš fizinės sveikatos pusės. Vis pastebiu, kad žmogus ateina stiprinti kūno, o po treniruotės išeina geresnės nuotaikos ir labiau atsipalaidavęs.

Ilgą laiką kiekvienas dirbome savo srityje. Ir abu supratome tą patį: svarbiausia yra visuma.

Kūną ir protą sieja abipusis ryšys. Tai, kas vyksta mintyse ir jausmuose, atsiliepia kūnui, o kūno būsena veikia mintis ir nuotaiką. Todėl ramybė ir atsipalaidavimas ateina tada, kai pasirūpiname abiem.

Taip atsirado „Kūnui ir protui“.

Nuotraukoje – mes. Tai, kuo dalinamės su kitais, stengiamės taikyti ir savo kasdienybėje.

Nesiūlome tobulos rutinos ar dar vieno „privalau“. Siūlome mažus, moksliškai pagrįstus žingsnius kūnui ir protui, kurie telpa į tikrą gyvenimą.

Pasidalinkite šiuo įrašu su žmogumi, su kuriuo norėtumėte kartu labiau pasirūpinti savimi.

Jei gyveni dideliu tempu, sportas neturi tapti dar viena pareiga.

Kartais mums nereikia ilgesnės ar sunkesnės treniruotės. Reikia tokios, kuri atitiktų mūsų kūno būklę, gyvenimo ritmą ir padėtų, o ne dar labiau išsekintų.

Reguliarus, tinkamo intensyvumo fizinis krūvis gali padėti stiprinti kūną, gerinti savijautą ir palaikyti energiją kasdien.

Jei nori pradėti, bet nežinai, kaip - parašyk, padėsime išsiaiškinti.

Kalbėdamas su žmonėmis apie tai, kodėl jie nesportuoja, dažnai girdžiu, kad jiems trukdo įvairios baimės.
Kuri baimė pažįstama tau?

Jei nori savo baimes peržengti, parašyk žinutę – pasikalbėsime, nuo ko pradėti BŪTENT tau.

Po ilgos darbo dienos dažnas galvojame: „man reikia tiesiog atsigulti ir pailsėti.“

Ir kartais tai tikrai geras sprendimas.

Tačiau jei kasdien jautiesi pavargęs/usi, sustingęs/usi, skauda pečius ar nugarą, o energijos vis mažiau – gali būti, kad tavo kūnui trūksta ne poilsio, o judesio.

Jei didžiąją dienos dalį praleidi sėdėdama/as:
✔️ mažėja energijos pojūtis,
✔️ kaupiasi įtampa raumenyse,
✔️ sunkiau susikaupti,
✔️ prastėja nuotaika.

Todėl tinkamai parinktas fizinis aktyvumas dažnai ne išvargina, o padeda atgauti energiją.

Kartais užtenka nedidelio judėjimo, kuris atitinka tavo dabartines galimybes.

Mūsų tikslas – ne priversti sportuoti, o padėti atrasti tokį judėjimą, po kurio jausiesi geriau ir savo kūnu, ir savo nuotaika.

👇 O kaip jautiesi tu po darbo dienos?

Turi daugiau energijos?
Ar dažniau jautiesi išsekęs(-usi)?

Tvarkytis su stresu – tai nereiškia, kad nuo jo reikia pabėgti. Tai reiškia, kad jį reikia geriau pažinti.
Psichoterapijoje pirmiausia ištyrinėjame, kas sukelia stresą ir kaip jis veikia mūsų mintis, elgesį bei kūną. Nes mes negalime pakeisti to, ko nesuprantame.

Ar atpažįsti savyje bent vieną iš šių klaidų? Svarbiausia – pastebėti ir pradėti veikti kitaip.

Pasidalink su tuo, kam irgi gali būti aktualu 🤍