BÁLTA

Praeitais metais šią dieną dar tik laukiau tavęs, bandydama įsivaizduoti, koks tu būsi ir kokia būsiu aš. Tiek daug laukimo, tiek daug tyliai augančios meilės ir ramybės. Gegužės mėnuo man visuomet buvo ypatingas, bet tuomet jį padarei dar svarbesniu – pirmą kartą pajutau tavo judesius. Ir tada prasidėjo gražiausi mūsų pokalbiai. Nors buvai toks mažas, dar nematomas, bet jau toks tikras, jaučiamas ir be galo mylimas.

Šiais metais viskas kitaip.
Šiais metais aš jau laikau tave savo rankose.
Tomis dienomis, kai atrodo, kad net mano pačios kūnas mane išbando. Kai abejonės tyliai ateina – ar tikrai viską darau gerai? Net ir tuomet niekas nesikeičia – tu vis tiek esi mano glėbyje, ir tame mažame, tyliame momente viskas įgauna prasmę. Praeitais metais dar tik laukiau šio jausmo, o šiandien aš jame gyvenu. Ne visada lengvai. Ne visada tobulai. Bet su tikrumu ir besąlygine meile. Nepaisant visko – tai gražiausias, giliausias ir tikriausias jausmas, kokį tik galima patirti. Tu manyje pažadinai dar vieną mano versiją – mamą. Ačiū tau už tai, mano brangus sūnau.💙🌏🧸

Dabar žinau tai, ko neįmanoma iki galo suprasti ar numatyti iš anksto. Motinystės neįmanoma nupasakoti žodžiais. Jos neįmanoma paaiškinti, jai pasiruošti ar „įsivaizduoti“. Ją galima tik patirti ir išjausti. Kiekvienai mamai ji skirtinga. Kažkam lengva kaip pienės pūkas, kažkam kupina bemiegių naktų ir tamsesnių dienų. Kažkam tai lyg amerikietiški kalneliai… Ir nors ta sunkesnė, daugiau kantrybės reikalaujanti pusė dažnai lieka nematoma, visos mamos žino, kad verta.

Tą akimirką, kai laikau savo kūdikį, jaučiu, kad atsirado tai, kas yra daugiau nei aš pati. Tai, dėl ko natūraliai atiduodu save visą, net nesvarstydama. Ir kartu – koks visa tai stebuklas. Ne didvyriškumo prasme. Kai kūnas sukuria, išnešioja, pagimdo gyvybę, o tada augina žmogų. Žmogų, kuris nurimsta glėbyje, nes mamos rankos tampa saugiausia vieta, balsas – ramybė, o buvimas – visas pasaulis.

Ir visa tai apipinta kasdienybėje, dienose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodos. Maitinimai, migdymai, perrenginėjimai, žaidimai, pasivaikščiojimai, vėl migdymai… Tas pats ratas, kuris sukasi ir sukasi. Ir kartais gali pasirodyti, kad nieko ypatingo nevyksta. Kad aš, kaip mama, nieko ypatingo nedarau.

Bet iš tikrųjų vyksta labai daug.

Nes mama per vieną dieną padaro tiek, kiek niekas nemato. Ji ne tik rūpinasi – ji jaučia, stebi, saugo, numato. Ji nuolat yra „čia“. Ji augina žmogų. Tai buvimas be pertraukų. Be aiškios pradžios ir pabaigos.

Svarbu suprasti, kad vaikams nereikia tobulų mamų. Nes mamos ir taip tobulos su visais savo netobulumais. Ir kai nustojame save lyginti su kitomis, spausti save iki maksimumo, kai suprantame, kad esame pakankamos – tuomet įvyksta magija, viskas nurimsta. O kai rami ir laiminga mama – rami ir laiminga aplinka.

Su Mamos diena. Už mus – ypatingas.🌼🩷

🌸

Moteris – tai ne tik žodis.
Ji – pasaulis, kuriame telpa meilė, rūpestis, svajonės ir begalė pradžių.
Ji – šviesa, kuri kartais pati savęs nepastebi.
Ji – stiprybė, kuri dažnai slepiasi švelnume.
Kartais moteris – tai tyla.
Kartais – audra.
Ji gali būti stipri ir trapi vienu metu.
Ji gali kurti, auginti, mylėti, griūti ir vėl keltis – tarsi nieko nebūtų nutikę.
Moters širdyje telpa daugiau nei galima pasakyti žodžiais. Gal todėl ji kartais nusisuka nuo pasaulio… kad dar stipriau apkabintų tai, kas svarbiausia - save pačią.❤️

Šiandien yra diena, skirta švęsti! Už visas ambicingas, stiprias, mylinčias, drąsias, protingas ir altruistiškas moteris visame pasaulyje, kurios savo daugybe individualių pasirinkimų ir pasiekimų daro pasaulį geresne vieta.
Esu labai laiminga ir dėkinga už visas nuostabias moteris savo gyvenime - mamai, močiutei, draugėms ir pažįstamoms, klientėms. Jos mokė svarbių vertybių. Jos mane įkvėpė ir įkvepia, palaiko bei padeda būti tuo žmogumi, koks esu šiandien. Jūsų išmintis ir draugystė man reiškia labai daug. Džiaugiuosi turėdama tokį stiprų ir palaikantį moterų ratą.❤️

Su Tarptautine moters diena!🌸

Už moterį, kurią nešiojamės savyje – stiprią, jautrią ir be galo gražią. Už šviesą, kurią nešame, net tada, kai pačios to nepastebime.✨

Su meile,
Karolina

Šis gruodis, o ypač ši savaitė prieš šventes, man kitokia. Pirmą kartą per daugelį metų – be skubėjimo, be darbų maratono, be nuolatinio „reikia“. Daugiau nei dešimt metų gruodis man buvo bėgimas: darbas, klientai, laikas, planai... O šiemet – sustojimas. Ant rankų dviejų mėnesių stebuklas, šalia artimi žmonės ir labai aiškus jausmas, kas iš tikrųjų svarbu. Darbus galima atidėti, pristabdyti. Reikalai palauks. Parduotuvės niekur nedings. O žmonės – mūsų artimieji, draugai, galų gale, mes patys – yra tai, kam labiausiai reikia dėmesio. Dabar. Ne „vėliau“.

Mokausi lėtumo. Dar labiau mokausi pasimėgauti akimirka, kvėpavimu, tyla, buvimu. Mokausi ramybės. Ir tik dar labiau suprantu, kad tikroji švenčių esmė nėra triukšme ar tobulame plane – ji yra buvime čia ir dabar, su tais, kurie šalia. Neužtenka to tiesiog garsiai pasakyti, laikas išjausti ir išbūti tame. Kiek įmanoma daugiau. Ir tai taip gera!

Leisk sau neskubėti.
Pasirink laiką kartu.
Pasirink save.

Ramaus ir jaukaus švenčių laukimo!

Su meile,
Karolina🤍

🤍

🫐💙

✨

🍂

💜🌸