Lengvo maisto virtuvė su Modesta

Kai noriu, kad namuose ant stalo žydėtų gražiausios Lietuvos gėlės, iš parduotuvės parsinešu vanduo_akvile ☺️🌺 Man atrodo, tai tiesiog geniali idėja – ant butelio pavaizduoti aguonas ir taip kiekvieną kartą priminti vasarą ✨

Šiandien pirmą kartą gyvenime nuėjau pasitikrinti savo apgamų.

Jau ne vienerius metus matau, kad jų sparčiai ant mano kūno vis daugėja. Turiu labai šviesią odą, daug strazdanų, nemažai iškilių apgamų, todėl mintis pasitikrinti vis sugrįždavo. Bet kartu neramino ir kita mintis – o jeigu ras kažką blogo? Atidėliojau.

Ir turbūt ne dėl laiko stokos. Dėl baimės.

Nes buvo vienas rimtas dalykas, kuris mane neramino labiausiai. Ant kaklo apie septynerius metus turėjau tris šiurkščius ir iškilusius odos darinius. Kai patirdavau daugiau streso, vis juos liesdavau, kasydavau, deginau. Šiemet du iš jų dingo. Gal tai sutapimas, bet ilgus metus nešiotas neigiamas emocijas pavyko paleisti ir du dariniai dingo per savaitę! 😳 Ar tai susiję? Tikiu, kad taip. Bet liko vienas, todėl nusprendžiau, kad nebenoriu gyventi spėliodama ar jis piktybinis ir reikia kažką daryti.

Po apžiūros gydytoja mane nuramino. Visi apgamai ant kūno atrodo sveiki. Ir tas darinys ant kaklo taip pat nekelia jokių įtarimų. Rekomendavo nieko nedaryti. O aš įtariu, kad dar liko pasąmonėje kažkas, ko nematau ir jis man tai primena 🙂 Pagyvensim, pamatysim.

Dermatologė pasakė, kad mano oda labai šviesi, todėl saulė negali būti mano draugė. Nors labai mėgstu vasarą ir įdegusi oda man pati gražiausia, teks susitaikyti, kad man svarbiau išsaugoti sveiką odą nei siekti įdegio. Ir nekreipti dėmesio, kai kažkas komentuoja „kodėl tu vaikštai kaip sūris? O kodėl tavo vaikai tokie rudi?“. Kartais rūpinimasis savimi reiškia priimti tai, kas nėra labai patogu, bet yra teisinga.

Važiuodama namo pagalvojau, kiek daug energijos ir tuščio galvojimo per tuos metus buvau atidavusi nerimui.

Modesta… Kiek kartų mintyse buvai prisigalvojusi įvairiausių scenarijų? Kiek kartų pati save išgąsdinai dar net nežinodama tiesos?

O užteko vieno vizito, kad pagaliau nusiraminčiau ir su šypsena žiūrėčiau į savo strazdanotas rankas ir ant balto pilvo esančius rudus taškelius.

Šie metai man yra apie rūpinimąsi savimi. Ne tada, kai jau nebegaliu kentėti. Ne tada, kai problema tampa didelė. O tada, kai dar galiu pasirūpinti savimi iš meilės, o ne iš baimės.

Ir vis primenu sau vieną labai paprastą dalyką: neprisigalvok. Pasitikrink.

Tad dar laukia trys svarbūs vizitai, kurie, tikiuosi, man paaiškins, kodėl mano svoris auga kaip ant mielių.

Pastebėjote, kad kartais didžiausią naštą sukuria ne liga, o mūsų pačių baimė nežinoti? Ir tas nuolatinis atidėliojimas?

Jeigu ir jūs jau seniai atidėliojate kokį nors profilaktinį vizitą, gal šiandien yra ta diena užsirašyti. Kartais didžiausias palengvėjimas ateina ne tada, kai randame atsakymą, o tada, kai pagaliau nustojame gyventi nežinioje 🤍

Kai pirmą kartą pamačiau „Neris ir Nemunas" laikrodžius, iš karto prisiminiau mūsų su Andriumi pirmuosius pasimatymus prieš šešerius metus. Tuomet buvome du įsimylėję žmonės, valandų valandas vaikščioję Kauno santakoje – ten, kur susitinka Neris ir Nemunas.

Todėl šie laikrodžiai man tapo daug daugiau nei tiesiog laikrodžiais.

Vieną padovanojau Andriui, kitą sau. Ant jų išgraviravau dukrų vardus.

Labiausiai mane sužavėjo pati idėja, kad laikrodis gali tapti tavo istorijos dalimi. Ant jo gali likti data, vardas, koordinatės, vienas sakinys ar vardai, kurie ir po daugelio metų primins ypatingas akimirkas.

Man atrodo, gražiausios dovanos yra ne pačios brangiausios, o tos, kurios po daugelio metų vis dar turi prasmę. ✨

Dar viena detalė, kuri man labai patiko – už kiekvieną nupirktą laikrodį Lietuvoje pasodinamas medis, o visiems laikrodžiams suteikiama 10 metų garantija.

Jeigu ir jums ši istorija pasirodė artima, daugiau apie šiuos laikrodžius rasite čia: https://nerisirnemunas.lt/

🎁 Šią savaitę su kodu MODESTA10 galioja 10 % nuolaida.

Prisipažinsiu – mane tokie atradimai vis dar nustebina. 😊

Kartais automatiškai galvojame, kad brangesnis produktas reiškia geresnę kokybę. Ir tikrai... kartais taip ir būna.
Bet ne visada.

Todėl pastaruoju metu vis dažniau sustoju ne ties prekės ženklu, o ties tuo, kas iš tikrųjų yra produkto sudėtyje. Kartais vos kelios minutės palyginimo leidžia sutaupyti nemažai pinigų, o į krepšelį įsidėti praktiškai tokį pat produktą.

Šiandien parodysiu vieną pavyzdį, kuris mane pačią maloniai nustebino. 👇

Jeigu kas nors prieš dvylika metų man būtų pasakęs, kad vieną dieną su Vaida Kurpiene | dietistė | subalansuota mityba tapsime geromis bičiulėmis, būčiau garsiai nusijuokusi 🙂

Tuo metu ji man buvo rimčiausia konkurentė.

Mes abi dirbame toje pačioje srityje. Abi kūrėme projektus, padedančius moterims keisti savo gyvenimo būdą ir atsikratyti svorio, išlaikyti pasiektą rezultatą. Puikiai supratau, kad daugelis moterų mitybos planą renkasi tarp mano ir jos. Natūralu, kad į Vaidą žiūrėjau kaip į konkurentę.

Bet kartu visada labai ją gerbiau.

Mačiau, kiek daug ji mokosi, kaip nuolat gilina savo žinias ir kiek atsakingai žiūri į savo darbą. Ji ne kartą buvo man pavyzdys ir įkvėpimas.

Bet gyvenimas viską apvertė. Šiandien vienas mėgstamiausių mūsų ritualų – ilgi vasariški pasivaikščiojimai Palangoje arba rytinis kavos puodelis pas Vaidą virtuvėlėje, po berželiais 🙂

Kalbamės apie gyvenimą, motinystę, sveikatą, žmones, vertybes, verslus ir apie tai, ką išgyvename ir kaip keičiamės. Kartais pagaunu save galvojant, kad tam tikrose temose viena kitą suprantame net geriau nei mūsų vyrai 😁 Turbūt todėl, kad abi esame praėjusios labai panašų kelią.

Ir tada suprantu, kaip keistai gražiai viską sudėlioja gyvenimas. Žmonės, kuriuos kažkada laikome “konkurentais”, po daugelio metų gali tapti tais, su kuriais norisi gerti kavą, eiti pasivaikščioti ir kalbėtis valandų valandas apie viską.

Todėl šiandien vis rečiau skubu žmones sudėti į “lentynėles”. Nes niekada nežinai, ką gyvenimas dar atves į tavo kelią. Kartais pačios gražiausios draugystės gimsta ten, kur mažiausiai jų tikiesi ❤️

Jums yra buvę tokių gyvenimo pokštų? 🙂

Jau daug metų domiuosi mityba, tačiau kuo daugiau sužinau, tuo rečiau pasikliauju vien savo nuojauta.

Norėčiau pasakyti, kad užtenka vien pažvelgti į produktą ir iškart žinau, ar jis geras. Bet tiesa ta, kad šiandien parduotuvių lentynos pilnos produktų, kurie atrodo labai panašūs, nors jų sudėtis gali skirtis iš esmės.

Būtent todėl, mano kišenėje atsiradus maisto skeneriui beveik kiekvieną naują produktą patikrinu (kai vieną kartą patikrinu, kitą, žinoma, jau nereikia, todėl sąrašas vis trumpėja). Man svarbu ne spėlioti, o žinoti, ką iš tikrųjų dedu ant stalo.

Jį naudoju ne todėl, kad jis nusprendžia už mane. Jis tiesiog per kelias sekundes surenka informaciją į vieną vietą ir padeda pastebėti tai, ko skubėdami dažnai nepamatome. Kartais produktas atrodo puikus, o pažvelgus giliau paaiškėja visai kita istorija. O kartais, priešingai, atrandu produktų, kurių sudėtis maloniai nustebina.

Pažiūrėkite koks mano naujas atradimas renkantis tofu! 🙂

Skanus humoras – dovana. O kai jis dera su žmogiškumu, tai verta pagarbos. Ačiū už stikliuoko nuvalymą ir šypseną Rolandas Mackevičius ☺️

Visiškai normalu, jei mus žavi ant pakuotės didžiausiomis raidėmis parašyti žodžiai - „vitaminai“, „gerosios bakterijos“, „imunitetui“, juk mes visos norime geriausio savo vaikams, bet...

Kuo daugiau analizuoju produktus, tuo labiau įsitikinu, kad vien reklaminiais pažadais pasikliauti neverta.

Pripažinsiu, maisto skeneris atvėrė man akis 👇

Pavyzdžiui, šiame mažame 100 ml buteliuke yra net 12 g cukraus – 4–6 metų vaikui toks kiekis gali sudaryti beveik pusę rekomenduojamo maksimalaus pridėtinio cukraus kiekio visai dienai. O juk dažnai tą pačią dieną atsiranda ir sausainiai, dribsniai, sultys ar kiti saldūs užkandžiai.

Kaip dažnai iš nežinojimo klystame ir pasirenkame netinkamą produktą?

Tai nereiškia, kad šis produktas yra „blogas“. Tiesiog verta žinoti, ką iš tikrųjų dedame į krepšelį, ir nepasikliauti vien gražiais užrašais ant pakuotės.

Pastaruoju metu prieš pirkdama vis dažniau naudoju maisto skenerį. Kai renkuosi užkandžius vaikams, skanuoju VISADA ir patikėkite, kiek visko pamatau...

Pagaliau galiu lengvai ir greitai suprasti, kurie produktai atitinka mano poreikius.

Jei ir jūs norėtumėte išbandyti tą patį maisto skenerį, parašykite komentare „ĮDOMU“ – pasidalinsiu, kokį naudoju aš. 😊

Noriu pasisakyti, nes man tai svarbu. ❤️‍🩹💔

Šiomis dienomis mus visus pasiekė žinia apie vienos labai gražios ir sėkmingos šeimos skyrybas. Prisipažinsiu – mane tai labai nuliūdino. Su šia šeima vasaromis gyvenome kaimynystėje, vaikai kartu žaidė bendrame kieme, lankė gimtadienius, todėl ši žinia mane tikrai palietė.

Tačiau labiausiai mane sujaudino moterų komentarai: „Nebeliko tikėjimo meile.“ „O atrodė, kad viskas idealu.“ „Jeigu išsiskiria jie, tai kas tada iš viso įmanoma?“

Ir pagalvojau – labai nenorėčiau, kad viena istorija atimtų iš mūsų tikėjimą meile.

Viena moteris man visą gyvenimą kartojo: „Savo vyrą kiekvienais metais myliu vis labiau ir labiau.“ Labai ilgai negalėjau suprasti, kaip tai įmanoma. Juk taip dažnai girdime, kad po trejų metų meilė ir aistra išblėsta, lieka tik rutina ir pagarba. Ilgai ir pati tuo tikėjau.

Šiandien su Andriumi jau esame kartu šešerius metus ir dabar drąsiai galiu pasakyti – pagaliau suprantu, ką ji turėjo omenyje. Savo vyrą myliu vis labiau. Vis dar pagaunu save tiesiog stebinčią jį, besišypsančią ir jaučiančią tuos pačius drugelius pilve.

Ne todėl, kad mūsų kelias buvo lengvas. Per pirmuosius trejus metus mes kelis kartus skyrėmės, gyvenome atskirai. Bet tai, kas, manau, išsaugojo mūsų šeimą, buvo tai, kad mes išmokome kalbėtis. Tikrai to mokėmės – išgirsti vienas kitą, priimti vienas kitą ir net tada, kai būna sunku, sugrįžti vienas pas kitą.

Suprantu, kad visų istorijos skirtingos. Ne visada abu žmonės vienodai nori kurti santykius, todėl nieko nesmerkiu. Tik suprantu.

Bet labai noriu pasakyti vieną dalyką – kitų žmonių skyrybos nereiškia, kad meilės nebėra. Tikiu, kad toje šeimoje jos buvo daug, tik mes nežinome, ką jie išgyveno. Yra daugybė gražių pavyzdžių, kurie primena, kad, abiem žmonėms to norint ir įdedant pastangų, meilė gali ne tik išlikti, bet ir augti.

Tai šeimai nuoširdžiai linkiu ramybės ir stiprybės. O mums visiems linkiu neprarasti tikėjimo meile.

O jūs tikite, kad meilė su metais gali tapti dar stipresnė? Gal savo artimųjų rate turite tokių pavyzdžių? ❤️