Būties uogos

Ne viską, kas ateina į mūsų gyvenimą, pasirenkame, bet pasirenkame, kaip su tuo būsime.

Gyva darna nėra sterili. Joje lieka vietos netobulumui, spontaniškumui ir netikėtumui.

Dalį atsakymų galime sužinoti tik prisilietę prie gyvenimo veiksmu.
Ne visada reikia matyti visą kelią. Gali pakakti vieno veiksmo, kuris šiuo momentu atrodo tikras.

Nežinomybė nebūtinai reiškia, kad kažko trūksta. Ji gali būti tarpinė erdvė tarp to, kas jau baigėsi, ir to, kas dar tik formuojasi.

Kuomet suvokiame, kad kitas nėra priemonė, o tik GALIMYBĖ, atsiveria visai kitas požiūrio kampas į santykius.

Kai nežinai, kas bus toliau, nebūtina iškart turėti atsakymą. Kai kurių procesų negalima priversti įvykti. Leisti tekėti – irgi veiksmas.

Galia nėra gebėjimas priversti gyvenimą paklusti mūsų valiai.
Galia – tai gebėjimas taip aiškiai girdėti save, kad mūsų pasirinkimai pradeda atspindėti tai, kuo iš tiesų tikime.

Harmonija nėra būsena, kurioje niekas nejuda. Atvirkščiai, tai gebėjimas leisti gyvenimui tekėti per save – ir nebijoti, kad kartu su juo keisimės ir mes.

Ne kiekvienas randas reikalauja tolesnio gydymo. Kai kurie tiesiog liudija, kad kelias jau nueitas. Kai darbas padarytas, žaizda sugijusi, pamoka išmokta, nebereikia jos nuolat liesti.
Tikėtina, jog tikrasis išgijimas įvyksta tada, kai nebelieka poreikio išgyti. 🤍

Skirtumai nebūtinai mus atskiria. Kartais būtent jie sukuria galimybę susitikti, pažinti kitą ir praplėsti savo pasaulį.

Tikras ryšys prasideda ne tada, kai kitas tampa panašus į mus, o tada, kai tarp dviejų skirtingų pasaulių atsiranda tiltas.

Buvimas čia ir dabar yra pati tikriausia magija, pati saldžiausia realybė, pats tyriausias momentas! Čia ir dabar. Visa savimi, kokia tik esu.