JazbArt Makeup Artist

Ne kiekviena mato tai, ką matau aš — bet būtent tam ir esu čia. 🤍

Atlieku makiažo krepšelio revizijas, veido matematikos analizes pagal proporcijas ir vedu privačias 1:1 online pamokas.
Dažnai moterys galvoja, kad joms „netinka“ ryškiau pasidažyti, daugiau užsidėti ar išbandyti kažką naujo. Bet dažniausiai problema ne tame, kad netinka — o tame, kur ir kaip tai dedama.
Per konsultaciją viską sudėlioju į stalčiukus: kas tinka tavo veidui, kokie produktai reikalingi, ko tikrai nereikia, ir kaip susikurti makiažą, su kuriuo jautiesi savimi.
Tai aiški technika, kurią supratus sutaupai pinigų, atsisakai nereikalingų produktų, sulauki daugiau komplimentų ir, svarbiausia, pradedi labiau pasitikėti savimi.
Makiažas neturi gąsdinti. Jis turi padėti tau pražysti. ✨

Liepos mėnesį alixavien.lt e.shope visam asortimentui galioja -20% kodas: liepa20

Išbandysi paskui padėkosi 🙌
Dėl makiažo pamokos ar konsultacijos susisiekti asmeniškai - vietų kiekis ribotas.

💙 Boy or 🩷 girl?

Outfitams turiu -10% nuolaidą pm 📩

Rugpjūtį 3-ji metai Lietuvoje ✨
Kartais sustoju ir pagalvoju, kaip viskas prasidėjo — nuo didelio noro kurti, tikėjimo produktu ir svajonės suburti stiprią bendruomenę.
Šiandien matau ne tik augantį prekės ženklą. Matau moteris, kurios auga kartu. Meistres, kurios drąsiau ima klientus. Klientes, kurios labiau pasitiki savimi. Ir žmones, kurie palaiko vieni kitus, o ne konkuruoja 🤍
Šis seminaras man buvo dar vienas priminimas, kad kai dirbi iš širdies — ateina ir rezultatai.
Mes jau 3 metus Lietuvoje, ir tai tik pradžia. Augam, plečiamės, kuriam dar daugiau galimybių jums visoms✨

Labai įdomu — parašykit komentaruose:
kas jus labiausiai motyvuoja augti savo srityje? 🫶

Ivaizdis nėra tik makiažas.
Tai proporcijų, linijų, šviesos ir energijos architektūra. ✨
Kaip makiažo, įvaizdžio ir šukuosenų meistrei, man visada svarbiausia ne tiesiog „gražu“, o kodėl vienas įvaizdis atrodo prabangiai, o kitas – perkrautai.
Šiame įvaizdyje sąmoningai pasirinkau dengti vieną peties pusę.
Kodėl? Nes mano pečiai platesni, o asimetrija vizualiai:
• suskaido plotį,
• suteikia elegancijos,
• ištempia siluetą,
• ir kuria aukštos mados efektą.
Atvira simetrija tokiems bruožams dažnai suteikia „stiprumo“, bet ne rafinuotumo.
Todėl viena dengta pusė čia tampa ne detale, o strategija.
Dar viena taisyklė, kurią visada kartoju klientėms:
jeigu stiprus įvaizdis – papuošalai turi mokėti tylėti.
Todėl pasirinkau:
• mažus auskarus,
• švarią liniją,
• jokių sunkių aksesuarų,
• jokio vizualinio triukšmo.
Kai suknelė, lūpos ir žvilgsnis jau kalba garsiai – papildomas blizgesys pradeda vogti prabangos jausmą.
Tikras luxury efektas dažniausiai gimsta ne iš „daugiau“, o iš labai tikslaus balanso.
Taip pat specialiai rinkausi:
• švarų kuodą,
• odos švytėjimą vietoj sunkios pudros,
• vieną stiprų akcentą – lūpas.
Nes kai veide per daug visko vienu metu, dingsta bruožų vertė.
O kai palieki erdvės – žmogus atrodo brangesnis, įsimintinesnis ir stipresnis.
Man įvaizdis nėra kaukė.
Tai būdas išryškinti žmogaus architektūrą taip, kad jis pats savęs negalėtų nustoti žiūrėti. 🖤

Mafiją pirmą kartą sužaidžiau stovykloje Druskininkuose.
Senas pastatas, bokšto viršus, apvalus stalas… ir mes – 9-okai, jaučiamės labai „suaugę“ 😄
Tada vienas vaikinas pasiūlė: „gal žaidžiam mafiją?“
Niekas iš mūsų realiai nežinojo, kas tai per žaidimas, bet jis paaiškino taisykles ir pradėjom.
Ir… užkibom.
Taip stipriai, kad žaidėm iki pat ryto, iki pirmos šviesos.
Nors ryte jau laukė „rimti reikalai“ – konferencijos, debatai, visokios veiklos.
Aišku, nuėjom beveik nemiegoję 😄
Bet tą savaitę mafiją žaidėm kiekvieną dieną.
Nuo tada – kažkokia nostalgija.
Ir vis dar kartais sugrįžtu į Ladies Mafia renginius.
Tik dabar viskas kitaip.
Čia nebe „saugus žaidimas“.
Čia tikri personažai – verslininkai, įmonių vadovai, influenceriai.
Ir supranti vieną dalyką – žmones „skaityti“ nėra taip paprasta.
Įrodyti savo tiesą.
Argumentuoti.
Atsilaikyti spaudime.
Kartais sunkiau nei atrodo.
Bet gal dėl to šitas žaidimas taip ir kabina –
jis išmoko pastovėti už save.
—
O tu – esi kada nors žaidęs mafiją? 🖤

Laikas… jis tiesiog ištirpsta tarp dienų. Ir tik sustojus supranti – tu jau visai kitas žmogus.
Kai pradėjau makiažo kelią, viskas atrodė paprasta. Gražiai padažysi – viskas bus gerai. Atrodė, kad čia apie estetiką, lengvumą, kūrybą.
Bet realybė visai kita.
Tai ilgos valandos ant kojų. Pavargusios rankos. Nugara, kuri primena apie save per anksti. Emocijos, kurias turi palikti sau, nes prieš tave – žmogus, kuriam turi duoti geriausią versiją savęs.
Ir dar finansai, apie kuriuos niekas nekalba.
Investicijos, išlaidos, nestabilumas.
Ir kartais po visų „wow“ projektų… sąskaitoje lieka 50 €.
Instagram’e viskas atrodo gražu.
Bet už to – nuovargis, sezonai, spaudimas ir perdegimai.
Aš perdegiau. Ne kartą.
Bet vis tiek ėjau toliau.
Nes kažkur tame kelyje supratau – vien darbo neužtenka.
Reikia augti, mąstyti, kurti pagrindą.
Ir per tuos 2,5 metų viskas pradėjo dėliotis.
Atsirado aiškumas. Vertė. Stabilumas.
Net pinigas pradėjo dirbti pinigui.
Šiandien jau žinau, ką reiškia būti įvertintam meistrui.
Kai tavęs nebeklausia „o gal pigiau“.
Kai renkasi, nes žino.
Ir labai noriu pasakyti –
jei tu buvai mano kelyje, jei rinkaisi mane, pasitikėjai ar sugrįžai –
ačiū.
Jūsų dėka aš esu čia.
Tai dar ne pabaiga.
Bet pirmą kartą jaučiu ramybę.
Kai nebereikia įrodinėti.
Kai tiesiog žinai – esi pakankama.
—
O tu – dar „varai iki perdegimo“, ar jau pradedi dėlioti sistemą? 💭

Kadangi knygą buvau skaičiusi prieš maždaug trejus metus, filmą žiūrėti buvo dar įdomiau. Istorija jau pažįstama, bet ekrane ji suskambėjo visai kitaip – jautriai, gražiai ir labai gyvai. Labai smagu matyti lietuvių aktorius, kurie, mano akimis, tikrai subtiliai ir nuoširdžiai išpildė pagrindines scenas. Kai kurios vietos buvo tokios jautrios, kad salėje tiesiog tvyrojo tyla. O filmo pabaigoje – pilna salė žmonių ir plojimai. Toks momentas, kai supranti, kad istorija palietė ne tik tave.
Labai džiaugiuosi turėjusi galimybę pabūti filmo premjeroje ir visa tai patirti gyvai. Tai tikrai buvo graži patirtis.
O knyga, žinoma, visada lieka knyga. Kas esate tikri knygų mylėtojai, žinote tą jausmą – kai skaitant viskas vyksta daug intymiau, giliau, o istoriją kartu kuri ir savo vaizduotėje. Todėl jei dar neskaitėte, labai rekomenduoju. Ši istorija tikrai verta būti perskaityta.
Aš jau spėjau perskaityti ir antrą knygą, o dabar, kadangi pasirodė trečioji, po truputį kaupiuosi ir jai. Tai visa serija, tad jei mėgstate istorijas su tęsiniu – jūsų laukia daug emocijų. Tokios, kurios priverčia ir nusišypsoti, ir susigraudinti, ir kartais net šiek tiek susinepatoginti, nes jos labai žmogiškos ir tikros.
- o tas, kas tyngit skaityt mačiau yra klausmoji versija .lt tad kelionės neprailgs.

Dėkoju už draugystę - ✈️

Jei kam patiko mano švarkelis – turiu jam nuolaidą. Parašykit man PM arba asmeniškai, mielai pasidalinsiu✨

Didžiausia nuodėmė – čia nebūti.
Ilgus metus Lietuvoje grožio industrijoje vyravo tylus atstumas. Meistrės dažnai žiūrėjo viena į kitą kaip į konkurentes, o ne koleges. Kiekviena dirbo savo burbule – su savo abejonėmis, baimėmis ir klausimais, į kuriuos dažnai nebuvo kam atsakyti. Ir tai sekino.
Gabrielė prieš keletą metų atnešė visiškai kitą požiūrį. Ne apie varžymąsi, o apie bendrystę. Apie augimą kartu. Apie drąsą išeiti už dėžutės ribų ir kelti visą grožio industriją į aukštesnį lygį. Ji pirmoji subūrė lietuves meistrės ne tik mokytis, bet ir keliauti, patirti, jungtis kaip draugėms, o ne varžovėms.
Akademijoje labai greitai supranti, kad tai – ne tik apie techniką.
Tai apie:
– drąsą kelti savo darbus viešai
– aiškumą, kaip nustatyti kainą ir jos nebijoti
– supratimą, kaip filmuoti, fotografuoti, kalbėti
– realias verslo galimybes ir bendradarbiavimus
– ir svarbiausia – jausmą, kad tu ne viena
Man prisijungimas tapo geriausiu 2025 metų sprendimu. Čia radau tikslingą meistrių bendruomenę, su kuriomis gali pasitarti, kartu pavargti, mokytis, augti ir jaustis saugiai. Čia viena kitą palaiko – jungiasi į seminarus, dalyvauja renginiuose, švenčia gimtadienius, palaiko verslus ir augina vieną kitą.
Tai nėra vieno mėnesio nuotykis.
Tai procesas.
Tai metai, kurie keičia kryptį.
Prisijungus prie akademijos, sutaupai bent 10 metų klaidų. Tu iškart patenki į erdvę, kurioje nereikia jaustis „nepakankamai gera“, nereikia lygintis ar žiūrėti skersai. Tu tiesiog augi – su palaikymu, su aiškumu ir su žmonėmis, kurie nuoširdžiai nori, kad tau sektųsi.
Jeigu ši akademija būtų buvusi prieš 10 metų – būčiau prisijungusi be jokių dvejonių. Labai didžiuojuosi tuo, kas sukurta, labai vertinu ir nuoširdžiai palaikau.
Ir jeigu dar neprisijungei, jei vis dar dvejoji – žinok, net dienos ir mėnesiai, kai stovi vietoje, gali priversti jaustis netvirtai. Abejonės stiprėja tada, kai lieki viena su savo mintimis.
Bet prisijungus…
nuo pat pirmos dienos suprasi, kad buvai verta.
Verta žinių. Verta bendruomenės. Verta palaikymo.
Ir tas jausmas atsiperka jau vien užsiregistravus.
Nes čia ateini ne bandyti.
Čia ateini augti 🤍

Aš noriu, kad tu tai perskaitytum lėtai.
Jei šiandien bijai – vadinasi, tau rūpi.
Jei abejoji – vadinasi, tau svarbu.
Jei tyliai stebi kitus ir galvoji „gal aš irgi galėčiau“ – tu jau pakeliui.
Vieną dalyką man davė mama, kuris mane laiko iki šiol:
jei nežinai kelio – paklausk. Jei bijai – eik vis tiek.
Aš perėjau labai daug.
Ieškojau, bandžiau, klydau, norėjau mesti.
Ir žinai, ką supratau tik po 10 metų?
Kad stipriausia, ką turėjau, buvo tai, kas man ėjosi lengviausiai.
Ne mandrumas. Ne triukai. Ne dviračio išradinėjimas.
O mano esmė.
Bet iki jos reikėjo nueiti ratą.
Reikėjo pavargti. Reikėjo nusivilti. Reikėjo sugrįžti.
Aš matau tave.
Matau, kaip bijai kelti.
Kaip bijai, kad pasijuoks.
Kaip bijai, kad „dar nepakankamai gera“.
Bet tiesa skaudi ir graži vienu metu:
niekas neateis tavęs išgelbėti.
Tik tu pati gali išeiti į šviesą.
Šiandien tavo socialiniai tinklai yra tavo balsas.
Jei jo nėra – pasaulis galvoja, kad tavęs nėra.
Ir tu gali būti talentingiausia meistrė…
bet tylinti.
Aš nesitikiu iš tavęs tobulumo.
Aš tikiu drąsa pradėti ir disciplina nepabėgti.
Jei skaitai šitą ir tau spaudžia širdį – tai ne silpnumas.
Tai ženklas, kad esi pasiruošusi augti.
Ir jeigu tu kada nors norėsi, kad kažkas eitų šalia –
mokytų, palaikytų, pastatytų ant kojų, kai dreba –
aš tam ir esu.
Nes aš žinau, ką reiškia bijoti.
Ir žinau, kad už kiekvienos baimės stovi tavo tikslas.
Šiandien daryk.
Net drebančiomis rankomis.
Ateitis visada atsilygina tiems, kurie neišdavė savęs. 🤍

Ačiū už kvietimą: /