Gilus prisilietimas

Kaip „Gilus prisilietimas“ pamažu tapo mūsų keliu...

Kai pirmą kartą apsikabinome su Artūru, dar nežinojome, kad kada nors būsime ir net kursime kartu. Tai nutiko po vienos praktikos, kai buvo pasiūlyta apsikabinti su keliais žmonėmis, aš tiesiai nuėjau prie jo. Grįžę mintimis atgal į tą akimirką, sutinkame, kad apsikabinimas buvo ypatingas - ilgas, gilus, prisipaudžiant visu kūnu, nuo pat kelių.. Atsitraukę po apsikabinimo, neapsikeitėme kontaktais ir nebandėme vienas kito ieškoti.. .tačiau vėl mus sujungė, tik šį kart - joga. Aš atvykau į jogos mokytojų kursus (trukusius mėnesį), o Artūras ten vedė asanų praktikas. Bendravome, daug joginome, patyrėme įvairias praktikas, pažinome vienas kitą iš draugiškos pusės, be jokių romantinių lūkesčių.
Po kurso baigimo, po džiaugsmingo atšventimo, dar mūsų dauguma likome salėje, veikdami kas ką, o Artūrui pasiūliau pamokyti prisilietimo. Jam išreiškus susidomėjimą, pradėjome labai paprastai, užsimerkę, pirštų galiukais liesdami vienas kito delnus. Pamažu prisilietimas virto tarsi bangavimu, į kurį vis labiau įsijautėm ir mėgavomės prisilietimo šokiu.. Aplink buvę bučiuliai juokavo, kad mes jau tantrą praktikuojame🤭
Man labai įstrigo, kaip natūraliai galėjome vienas kitą pajusti, išgirsti ir atliepti, neturėdami jokio išankstinio sumanymo. Na ir pagaliau, kai jau supratom ir atradom vienas kitą iš romantiškosios pusės, prasidėjo kūryba.. Pirmiausiai įsitraukė garsas, Artūras baigė mokymus, kartu pradėjome įsigyti instrumentus ir kviesti patirti mūsų kuriamų gyvo garso kelionių. Jo įsitraukimas man atnešė daugiau palaikymo, drąsos ir galimybę dalintis dar plačiau. Vėliau sekė pirties ritualai.. Pirtį mylėjau seniai ir kartu su Artūru pradėjau atrasti savą ritualinės pirties vedimą. O dar vėliau, draugų paskatinti, pradėjome siūlyti ir keturių rankų masažą..
Pamažu, per tuos penkerius metus, mūsų bendras kelias įgavo vis daugiau formų. Niekas neatsirado iš karto. Per naujus atradimus, atrandame ir save, nes svarbiausia, kad jaučiame vienas kitą, pasitikime ir kuriame erdvę, kurioje įvyksta gražūs bei paliečiantys procesai.

Dalinuosi, kad „Gilus prisilietimas“ transformavosi!
✨️✨️✨️

Tas įvyko jau seniai, tik truputį užtrukau suprati, kad man nėra vien tik apie mane pačią, tai apie mūsų sinergiją, atrandant skirtingus būdus prisiliesti..

Šilčiausiai, G🤍

Kai į mano prisilietimą atėjo garsas...

Po vieno masažo, kai pati patyriau, kaip per kūną eina dainuojančių dubenėlių vibracija ir garsas, mane taip sužavėjo, kad netrukus, visai netyčia užėjusi į vieną parduotuvę bei pamačius išdėliotus tibetietiškus dubenėlius, vieną nusipirkau. Beveik už paskutinius pinigus (nors tuo metu net neįsivaizdavau, kaip juo reikia kokybiškai groti🤭).. Tiesiog jaučiau, kad man jo LABAI reikia. Pradėjau bandyti, kažką prisimindama iš savo patirties, kažką pasižiūrėjus Youtube. Pirmieji bandymai, žinoma, buvo labai vaikiški.. Bet man buvo labai įdomu ir aš norėjau tuo, kas mane pačią sužavėjo bei palietė, pasidalinti su kitais.Tad pradėjau apie garsą pasakoti savo artimiausiom klientėm, o paklausus ar norėtų patirti - jos žinoma sutiko, labai palaikė, leido bandyti bei dalinosi patarimais, pojūčiais..
Neilgai trukus, atradau dainuojančių dubenėlių masažo mokymus. Pirmasis vakaras - susipažinimo ratas, kurį sekė garsų sesija. Man ji buvo tokia kosmiška, tokia stebuklinga, kad atrodė net širdis pradėjo plakti greičiau, o akys tiesiog blizgėjo iš džiaugsmo.
Taip susipažinau su Alicija ir Ričardu. Ir nuo jų bei garso patirčių jau buvo sunku atsitraukti, būdavau paskutinė išeinanti.. O kai sužinojau apie organizuojamą tęstinį mokymų modulį garso sesijų vedliams, nekilo klausimų nes noras buvo begalinis..
Ir koks sutapimas, mokymai prasidėjo mano gimimo dieną, džiaugsmas tiesiog nenusakomas! O kai atvykau ir pamačiau Laumžirgių žemę (čia vyko mokymai) - tiesiog aikčiojau ir žavėjausi kiekviena detale. Norėjau sugerti kiekvieną akimirką, kuri man buvo tiesiog magiška.. Vasarą gavau gydančio garso terapijos diplomą, sutikti žmonės, tapo artimais draugais ir šeima, o Laumžirgių žemė širdies namais💜🧚‍♀️

Po truputį mano namuose daugėjo instrumentų, o jų garsai pradėjo keliauti ir į mano masažus.
Kartais važiuodavau į žmonių namus, kur jie sukviesdavo savo draugus ir vesdavau medatyvią kelionę gyvuose garsuose. Norėjau dalintis tuo garso stebuklu, tuo jausmu, kai yra labai malonu sustojus patirti..
Kai garsas paliečia, žmogus eina į save - atsipalaiduoja kūnas, pagilėja kvėpavimas, nurimsta mintys ir jas veda medatyvios ir subtilios gijos į vidinę kelionę.. Gera matyti, kaip po šios patirties, žmogus neskuba grįžti ir tiesiog būna..

Todėl šiandien garsas man yra dar vienas, labai subtilus prisilietimas, tikrai ne pakeičiantis rankų prisilietimą, bet jį pratęsiantis. Palydintis dar giliau į atsipalaidavimą, tylą ir save..

O apie garsą, instrumentus dar tikrai papasakosiu🌀

Kaip gimė „Gilus prisilietimas“

Prieš pradėdama kurti savo veiklą, trejus metus sezoniškai važinėdavau dirbti į 5* viešbučių SPA Graikijoje ir Kipre.
Man buvo 24-eri, dar studijavau, kai pamačiau skelbimą apie praktiką užsienyje. Tuo metu kaip tik buvau išvykusi į kelionę ir atrankoje sudalyvauti negalėjau. Bet pati idėja mane taip sužavėjo, kad negalėjau apie ją negalvoti. Parašiau laišką, tačiau atsakymo negavau. Tada nuėjau į mūsų HR skyrių ir paklausiau:
„Ką galite man pasiūlyti, nes noriu vasarai išvykti į praktiką užsienyje.“

Ir taip mano vasara persikėlė į Graikiją.
Tuomet galvojau labai paprastai - noriu pabūti kitame krašte, pamatyti pasaulį, praplėsti savo požiūrį į žmogų ir darbą su klientu. Bet ten gavau daug daugiau..
Gavau labai stiprius pamatus, kaip iš tikrųjų reikia ramiai, jaukiai pasitikti žmogų, kad jis pasijaustų laukiamas. Tai man pradėjo darytis svarbu, kaip ir dėmesys jo komfortui ir mažoms detalėms, kurios kuria visą patirtį. Ten supratau, kad kokybiška paslauga prasideda gerokai anksčiau nei pats prisilietimas ir nesibaigia paskutiniu procedūros judesiu. Taip pat svarbu išlydėjimas ir erdvės paruošimas kitam žmogui.
Kartais tam turėdavau vos penkias minutes.
Ta patirtis manyje labai giliai įsitvirtino.
Grįžusi į Lietuvą, pati eidama į masažą ar kitas procedūras, pradėjau pastebėti dalykus, į kuriuos anksčiau galbūt nebūčiau atkreipusi dėmesio bei nustebdavau, kaip galima nepagalvoti apie tokias mažas detales, kurios žmogui leidžia jaustis patogiai, jaukiai ir laukiamam?

Po trejų metų norėjosi keliauti dar toliau, man atrodė, kad kitas žingsnis galėtų būti arabų kraštai ir jų prabangūs SPA centrai. Pradėjau bendrauti su SPA menedžere Katare ir kalbėjome apie dvejų metų kontraktą, tačiau pokalbiuose vis labiau aiškėjo ir kita tos prabangos pusė - griežtos taisyklės, požiūris į darbuotoją ir ribos, kurios man neatrodė priimtinos..
Tuomet atėjo suvokimas, kad nenoriu išvažiuoti dar dvejiems metams dirbti į kitą prabangų SPA, norėjau sukurti savo erdvę, kur žmogiškas ryšys būtų svarbiausias. Susiradau kabinetą nuomai ir pradėjau dalintis tuo, ką per tuos metus sukaupiau.

Tuomet atsirado pavadinimas 'Gilus prisilietimas' ir tikrai dar nežinojau, kiek daug šie du žodžiai su manimi keliaus. Man „gilus“ niekada nereiškė tik stiprus ir skausmingas.

Tik šiandien, praėjus daugiau nei dešimčiai metų, suprantu, kad tas pavadinimas nuo pat pradžių talpino daug daugiau, nei tada galėjau įvardinti.. Apie tai jau šiek tiek pasakojau pirmajame įraše, o būsimuose įrašuose pasidalinsiu pasikeitusiu savo požiūriu, kaip per tuos metus keitėsi mano santykis su prisilietimu, kūnu ir žmogumi..

Su meile, G🤍

Kas yra Gilus prisilietimas?

Prieš daugiau nei dešimt metų atsirado šie du žodžiai „Gilus prisilietimas“. Tuo metu dar nežinojau, kiek daug juose telpa, tačiau žinojau, kad prisilietimas man yra daug plačiau nei tik kūnas - tai buvo apie ryšį. Apie pasitikėjimą atsiverti ir leisti būti pamatytam ne tokiam, kokį norime parodyti, o tokiam, koks esame tą akimirką, galbūt su savo įtampa, nuovargiu, skausmu ir tuo, ką ilgai laikėme savyje..

Per tiek metų prisiliesdama prie žmonių kūnų išmokau jų klausytis. Kartais kūnas pirmas pasako tai, ko dar nepasakėme sau. Kartais žmogus ateina dėl konkrečios skaudamos vietos, o atranda, kiek daug savyje laiko. Kartais reikia stipresnio prisilietimo, kad kūnas pagaliau nustotų priešintis. Kartais reikia kalbėti. Kartais išbūti tyloje. Kartais leisti ašaroms tekėti. O kartais tiesiog pirmą kartą per ilgą laiką užmigti. Aš nesiekiu žmogaus pakeisti ar „sutvarkyti“, aš klausau, stebiu ir lydžiu, kiek gali priimti, kiek tuo metu reikia, kiek galima atsiverti..

Aš žmogui leidžiu būti💛

Ir man atrodo, kad būtent čia prasideda tikrasis gilumas - kai žmogus gali saugiai pajusti save. Kai galima tiesiog priimti prisilietimą, dėmesį, rūpestį, save..

Man Gilus prisilietimas visada buvo apie šią erdvę, apie saugų kokoną, kuriame galima atsipalaiduoti, išbūti, paleisti tai, kas nebereikalinga, ir iš jo išeiti truputį arčiau savęs.

Ir šiandien, praėjus daugiau nei dešimčiai metų, jaučiu, kad šis prisilietimas tapo dar platesnis..

Apie tai - netrukus🌿

Yra prisilietimas, kuris atpalaiduoja...
..ir yra prisilietimas, kuris primena...
..Primena, kad kūnas jaučia daugiau, nei protas gali paaiškinti...

Šioje patirtyje susitinka moteriška ir vyriška energijos - dvi prisilietimo prigimtys, susiliejančios į vieną gyvą tėkmę.

Ši autorinė patirtis gimė ne iš siekio sukurti dar vieną masažo metodą. Ji augo iš gyvo patyrimo ir noro perduoti prisilietimo kokybę, kuri kviečia sugrįžti į gyvą ryšį su savo kūnu.

Jaučiame, kad tikram prisilietimui nereikia nieko taisyti. Jis gali tapti kanalu, per kurį žmogus prisimena saugumo, švelnumo ir gyvo ryšio su savimi patirtį.

Patirtį papildo gyvas garsas. Jo vibracijos tampa dar viena prisilietimo forma - švelniai persmelkiančia kūną ir kviečiančia atsiverti gilesniam pajautimui.

Gilus prisilietimas apsijungė su Artūras šiai išskirtinei patirčiai🤍

Šią savaitę (liepos 20-26d) būsime Premos festivalyje, grįžus, kviesime į erdves pritaikytas kokybiškai skambėti garsui Vilniuje, Kaune arba Tavo erdvėje..